X

Mezgėjų brančas 25/lapkritis

Mezgėjų brančai jau gerai pažįstami ir turintys tam tikras tradicijas, visgi lapkričio 15-osios susitikimas bus kitoks, nes šįkart jį papildys ir mezginių turgelis.

Kodėl turgelis?

Daugelis mezgėjų, ypač mezgančių ne vienerius metus, turi mezginių, kurie tiesiog nebenaudojami. Kartais pasikeičia skonis, kartais mezginys pabosta, o kartais spalva ar modelis nuostabiai atrodo nuotraukose, bet realybėje tiesiog netinka. O gal mezginių tiesiog… per daug?

Žinoma, visada galima išardyti ir iš tų pačių siūlų megzti iš naujo, bet galima ir surasti mezginiui naujus namus.

Kaip vyks turgelis?

Atsirinkite mezginius, su kuriais jau laikas atsisveikinti: tai gali būti tiek didesni mezginiai, tiek aksesuarai ar vaikiški megztukai. Svarbu, kad jie būtų švarūs ir sutvarkyti.

KVIEČIAME UŽSIREGISTRUOTI UŽPILDANT ŠIĄ FORMĄ. JŪSŲ REGISTRACIJA PADĖS MUMS PASIRUOŠTI, KAD RENGINYS VYKTŲ SKLANDŽIAI.

REGISTRACIJA DALYVĖMS

Jei nuoroda neatsidaro, nukopijuokite ją į savo naršyklę:

Turgelis vyks laisva forma:

• galima mainytis,

• parduoti,

• arba padovanoti.

Mainytis galima tiek į kitą mezginį, tiek į tai, kas jums atrodo priimtina — tai susitarimo klausimas.

Dėl kainų.

Mezgėjoms kainos nustatymas dažnai sudėtingiausia dalis. Pagalvokite apie siūlų savikainą, modelio sudėtingumą, dydį ir, svarbiausia, kiek stipriai norite su mezginiu išsiskirti. Nereikėtų tikėtis uždirbti, šio turgelio tikslas ne tas.

Ką verta užrašyti prie mezginio:

• siūlų sudėtis (nors apytikslė),

• kaina arba užrašas „sutartinė“,

• jūsų vardas arba instagram profilis ir tel. numeris.

KAD BŪTŲ LENGVIAU PASIRUOŠTI TURGELIUI, PARUOŠĖME ETIKETES, KURIAS GALITE ATSISPAUSDINTI IR PRISEGTI PRIE MEZGINIO!

Organizacinė dalis.

Turgeliui brančo metu skirsime šiltnamio patalpą. Prie mezginių nereikės būti nuolat — pabūsime pakaitomis, o susidomėjusieji galės susisiekti nurodytu telefonu.

Vis tiek nedrąsu? Mums — irgi.

Bet šis turgelis nėra konkursas. Tai galimybė atlaisvinti vietą spintose, leisti mezginiams gyventi naują gyvenimą ir, galbūt, pačiai grįžti namo su tokiu mezginiu, kurio net nežinojai, kad reikia!

Jei kyla klausimų, bendraukime čia:

;igsh=MzRlODBiNWFlZA==

Linkėjimai, Jurgita ir Rūta!

#trečiadienio3


Ellen Ripley estetika 

Išėjus naujam “Alien” franšizės filmui “Romulus”, man, kaip tikrai savo kartos atstovei labiau norisi ne bėgti žiūrėti tą naują filmą, o prisiminti tai kas buvo sena gera, kam jaučiu didesnę nostalgiją. 

Ir šiuo metu tai yra ne šiaip aštuoniasdešimtųjų (nors pirmas “Alien” filmas išėjo 1979 m.) vaibas, bet futuristinis 80-tuju vaibas, kur sudėta tai, kaip jie įsivaizdavo dvidešimt pirmą amžių, jo technologinius pasiekimus, madą, socialinius ir ekonominius santykius. 

Ar žinot, kad Ellen Ripley personažas buvo parašytas vyrui, bet kai buvo nuspręsta, kad rolė atiteks Sigourney Weaver nebuvo pakeista nei viena scenarijaus eilutė? Ripley tikrai ne man vienai nuo jaunų dienų kelia stiprias, egilitaristines asociacijas, o jos estetika visada buvo kažkas tokio. Blemba, viskas, pati save įtikinau, einu Vintede ieškoti vintažinių Reebok sportinių aulinukų 😬

Rūbai koliažai

Jau kurpiu planus kitiems metams, šiemet net nelaukiu gruodžio ar sausio, kad juos garbingai įsitraukčiau į kokį kalendorių. Dar nieko niekur neužsirašiau, kad susitarimai, sukirtimai rankomis, idėjos, planai jau yra 🤩 

Toks “brainstormas”, kai mintys skrieja kosminiu greičiu ir dar pati gerai nežinau kuriuo kūrybinimo keliu eisiu, yra mano mylimiausia bet kurio turėto darbo dalis. Visada rasdavau kur pakūrybinti. Tačiau kitais metais pati sau daviau pažadą rimčiau užsiimti rūbų perkūrimu (angl. Refashion, arba tam tikra prasme, upcycle). 

Ir vienas iš rūbų, kuris kirba mano mintyse jau kurį laiką, yra iš mažų detalyčių sudėtas rūbas – koliažas. Arba aš tiesiog per daug prisižiūrėjau “Project Runway” ir “Next in Fashion”, arba mano galva tiesiog perdozavo idėjų, arba kitais metais bus 😁 laukite tęsinio chi chi 🤭

Pižama

Jau po truputį vėsta naktys, kartais naktimis prabundu su atšalusia ranka, tenka kokybiškai įsivynioti į antklodę, kad vėl užmigčiau. Į trasą išeina pižamos 😁

Be abejo parinkau dailius iliustratyvius pavyzdžius, tačiau įtariu, kad ne mano vienos realybė yra stipriai kitokia. Iš mano kuklios pižaminės patirties, kuo ji baisesnė – tuo patogesnė. Sunku neatsiduoti pagundai su ja praleisti visą dieną, taip niekada ir nepersirengiant “suaugusiojo” drabužiais. Tikrai svarbi priežastis laukti rudens. 


Linkėjimai, Aliona!

Asociatyvios nuotraukos iš Pinterest

#trečiadienio3


Įdomūs indai

Ilgėjant vakarams, man vis dažniau norisi suktis virtuvėje. Nauji receptai, naujos idėjos ir… Kad ir kaip mylėčiau savo turimus indus, retkarčiais užsimanau kažko naujo.
Nusipirkti? Žinoma, tai – paprastasis kelias. Bet juk galima eiti daug sudėtingesniu, brangesniu ir nebūtinai sėkmingu! 😀 tas kelias vadinas „pasidaryk pats“.
Pasidairius galima rasti tiek įdomių idėjų – lėkštė picai? Man, prašom, visų skonių! Citrusų sulčiaspaudė? Žinoma, kad jau tikrai būtų aišku, kam ji naudojama!
Ko gero, jau būtų laikas užsirašyti į keramikos užsiėmimus. Tuomet tikrai galėsiu rodyti vaizdus iš serijos „what I expected “ vs „what I got “. 😄

Skėčiai / lietsargiai

Tuoj prasidės lietaus sezonas, o aš… Pamečiau skėtį. Nesidžiuoju savo žioplumu, bet kam nepasitaiko.
Teks ieškoti naujo – noriu, kad tarnautų ne vieną sezoną (jei, aišku, nepamesiu).
Kriterijai – gražus, tvirtas ir ne už inksto kainą. Gal turite rekomendacijų?

Loaferiai

Ko kie batai yra klasika, amžinas „trendas“ ir dar vienas šių metų populiariausių modelių? Teisingai, „loaferiai“!
Man pažiūrėti labai gražu. Bet man jie vi-sa-da nutrina kojas iki kraujo. Visada. Net jei pranešioju namuose, ir su kojine, ir be, ir užsiklijavus pleistrus, ir užsibintavus – vi-sa-da. Kiek bandymų įsigyti tokius batus yra pakankamai? Kada jau laikas sustoti, kai patogumas nepriklauso nei nuo firmos, nei nuo kainos?
Pasakykit, kad aš ne viena pasmerkta tik žiūrėti ir grožėtis, o avėti sportbačius 😀


Linkėjimai, Rūta!

Asociatyvios nuotraukos iš Pinterest

#trečiadienio3


Drugeliai

Kartu su dukros klase keliauju į ekskursiją pas didelius drugelius. Susirinko tikrai nemažai tėvelių. O man drugeliai nedaro įspūdžio, nors kažkada tikrai negalėjau atsigrožėti ir aš. Dabar gi, mėgstu tik visokius žaislinius, nertus, megztuose raštuose, animacinius ir visokius kitokius, tik ne gyvus. 

Kažkada labai bijojau vikšrų. Žinau, kad jis nors ir šlykštus, bet bejėgis ir mažas, nešoks ant manęs, nesužeis, bet man buvo labai labai bjauru ne tik juos netyčia paliesti, bet tiesiog žiūrint į juos norėjosi rėkti ir bėgti. 

Bet auginant kopūstus, o kartais tiesiog ridikėlius, ilgai nepadaržininkausi, jei nesugebi vikšro tarp pirštų sutraiškyti. O aš mėgstu auginti kopūstus! 

Vis gi, sunku dabar žiūrėti į drugelį ir nebematyti to šlykštaus, nuolatinę žalą darančio vikšro. Fu. Palinkėkit sėkmės man ekskursijoje 🙈

Savaitiniai meniu planuokliai

“Va dabar tai būsiu organizuota!” – galvojau lupdama iš pakuotės savo naują magnetinę lentą skirtą savaitės darbams planuoti. 

Nors mintyse jau trim spalvom planuoklyje rašiausi šaunias ir jaudinančias veiklas ir vietas, kuriose turiu sudalyvauti, bei įdomius žmones su kuriais turiu pasimatyti, greitai atsigavau į realybę, kur neturiu nei laiko nei noro būti kažkur kitur, nei namuose. Magnetinė lenta per keletą sekundžių virto savaitės meniu planuokliu. 

Tiesą sakant, kol kas tai labiausiai vykęs mano mėginimų šeimai planuoti savaitės maistą variantas. Paprastai mane labiausiai erzina tai, kad nuolat noriu įvesti pakeitimų, prasideda braukymai, neatrodo nei gražiai nei tvarkingai, visi skaitinėja nusmurgusius lapelius su meniu pasimetę… vis gi kai esi tas žmogus, kuris neturi noro vykti iš namų, tai turi būti ir tas žmogus, kuris į priekį planuoja ir pirkinius ir maistą. 

Maisto planavimo tema man labai patinka (ypatingai dėl to, kad norisi iš tikrųjų suvartoti viską ką patys užsiauginam) – galėčiau visą knygą parašyti! O kaip jūs, ar planuojat maistą į priekį? Gal turit kokią sėkmės istoriją 😏?

Manikiūras

O jums nebūna, kad pasirinkimų gausa yra tiesiog paralyžiuojanti? Man taip būna ir labai dažnai, bet pastaruoju metu kankina mintis “ar man reikia pasidaryti akrilinį manikiūrą ar ne?” Ir aš būna deginu laiką ieškodama kur norėčiau manikiūro, kokio, net dieną išsirenku ir laiką, užsiregistruoju, bet to paskutinio mygtuko niekaip nenuspaudžiu. Ar man reikia? Ar tikrai šito reikia? O gal kito? O jeigu persigalvosiu? O jeigu nepatiks? Bet iš vis, ar man reikia? 

Taip ir sėdžiu be manikiūro, bet su daug įkyrių minčių 😅 


Linkėjimai, Aliona!

Asociatyvios nuotraukos iš Pinterest

#trečiadienio3


Atgal į mokyklą

Pirmoji rugsėjo savaitė! Ar galite patikėti, kad vasara jau baigėsi? Kaip ji spėjo taip greitai praeiti?

Prisipažinkit, kas jau sušokot džiaugsmo šokį, pristačiusios savo mažutėlius į ugdymo įstaigas? 😀 Aš pirma keliu ranką! Po viiiiiisos vasaros, per kurią nei dienos nebuvau viena, tikrai labai džiaugiuosi… Tyla.

Žinoma, mokslo metų pradžios chaosas, logistika ir krūva tėvų susirinkimų labai daug žavesio neturi, bet jau vėliausiai spalio pradžioje viskas bus sustyguota ir sistema veiks kaip laikrodukas. O tuo tarpu – džiaugiuosi, kad gerdama rytinę kavą girdžiu savo mintis.

Rugsėjis man kaip metų pradžia, laikas, kai norisi pabaigti vasarą nustumtus į šalį darbus ir pradėti naujus projektus. Ir kodėl darbo kalendoriai prasideda ne nuo rugsėjo?

Rudens garderobas

Taip, lauke dar gerokai 25+. Ir taip, aš galvoju apie auksinį rudenį. Tvidas, vilna, pynės, raštai! Man prašom visko ir po daugiau. Ruduo yra mano mėgstamiausias sezonas, nes jau galima rengtis gražiai – nebe taip karšta, kad nesinorėtų rengtis apskritai, ir vis dar galima rengtis gražiai – svogūno outfit dar nėra būtinas, norint nesustirti į ožio ragą.

Taigi, jau planuoju, kuo norėčiau papildyti spintą, o ką laikas išleisti į Vinted gyventi antro gyvenimo. Šiuo metu ant virbalų sukasi linksmas ryškių rudeniškų spalvų megztukas – dryžiukas, bet jis keliaus į #kaimokapsulė spintą. Kaimo kapsulė – tai mano naujas projektas, apie kurį papasakosiu plačiau.

O Jūs, ar laukiate rudens savo spintose?

Siūlų mainai

Šią vasarą į kaimą išsivežiau savo sekreterą, kurio stalčiuose laikiau siūlus. Bekraustydama, peržvelgiau savo turtą ir supratau, kad truputį atleidau vadžias ir siūlus reikia megzti, o ne kaupti. Taip gimė vienas likučių megztukas, o kitas jau ant virbalų. Ir vis viena yra keletas kamuoliukų, kurių megzti… Nebenoriu.

Kai pasikeičia pirminė projekto idėja, apsiskaičiuoju ir nusiperku per daug, impulsyviai susigundau spalvomis – taip ir kaupiasi tie likučiai. Tikiu, kad ne mano vienos lobynuose. Bet juk negalima gerų dalykų slėpti! Todėl mintyse sukasi siūlų mainų idėja.

Įsivaizduokite – ramus vakaras/popietė, kava, arbata ir mezgimo bendramintės, atvėrusios savo krepšelius. Daug kalbų, juoko ir dalinimosi spalvomis. Aš tau – tu man. O paskui visos įsiūlintus kamuoliukus mezga – kas megztuką, kas kojines, kas kokį nors aksesuarą. Du viename – džiaugsmas, atlaisvinus vietos siūlų podėlyje ir džiugesys kaip nusipirkus naujų siūlų. Tik jie keliauja ne ilsėtis į minėtąjį podėlį, o ilgai netrukus mezgami!

Ar norėtumėte tokio susibūrimo?

P.S. Gėrimai nebūtinai turi būti kava ir arbata 😉


Linkėjimai, Rūta!

Asociatyvios nuotraukos iš Pinterest

Watch
View
click & Drag
Close
Buy Now
View Event
View
Watch
Discover
View more
Read
Purchase
Listen
Click & Play
View Stores